Kodėl už ilgalaikį manikiūrą mokėti 30 eurų – norma, o už vertimą – brangu?

 Vakar buvo „manikiūro diena“ ir štai, kol manikiūro specialistė dirbo savo darbą, mane užplūdo gan keistos mintys. Su visa derama pagarba grožio specialistams, kurių dažna klientė ir pati esu, tačiau kaip čia išeina, kad vos po kelių mėnesių kursų už valandą darbo imti 30 ar daugiau pinigų yra normalu, o specialistų su trimis aukštaisiais ir 20-čia metų darbo patirties valanda kartais teverta 3 euriukų?

Dažnai klientas nepagalvoja, kad prie jo „nedidelio“ teksto kvalifikuotam vertėjui kartais tenka sėdėti valandų valandas ieškant susijusios informacijos internete, skaitant instrukcijas, šaltinius, kad tik vertimą paruošti aukščiausios kokybės, tinkamai atrinktais specifiniais terminais ir pritaikytu tiksliniai rinkai.

Kad ir kaip iš šalies gali atrodyti, bet vertimas, tai ne tiesiog teksto perrašymas kita kalba. Neišeina taip – sugalvoji ir rašai. Kad parašytum gerai, tenka įsigilinti į verčiamo teksto specifiką, ar tai būtų sudėtingos techninės specifikacijos, ar medicininė informacija. Be viso to, atlikus vertimą dar būtina jį tikrintis, persiskaityti, ar neliko klaidų.

O kur dar dažnas prašymas vertimą paruošti identišką originalui neskiriant maketavimui papildomų lėšų? Taip vertėjas tampa dar ir maketuotoju. Du už vieno kainą. O ir ta dažnai pasitinkama su nuostata – brangu!

Bet kokybiško vertimo kelias ilgas. Su klientu bendrauja ir detales derina projektų vadovas, vertimui atlikti parenkamas tinkamiausias vertėjas, vertėjui atlikus savo darbą dar prie teksto prisiliečia redaktorius / stilistas, ir tik tuomet projektų vadovas grąžina paruoštą tekstą klientui.

Jei kada asmeniškai susipažinsite su vertėju, tai žinokite, kad jis yra be galo protingas ir daug išmanantis žmogus. Dažno manymu vertėjas turi idealiai mokėti bent tris užsienio kalbas, turėti specialų papildomą išsilavinimą, pvz. inžinieriaus, puikiai valdyti maketavimo programas, jau nekalbant apie naujausias vertimų srities technologijas, ir dar idealiai išmanyti gimtąją lietuvių kalbą. Dažnai atrodo, kad vertėjas viskas viename, bet kartais gauna užmokestį kaip pusės nekvalifikuoto darbuotojo. Ir tai netgi atrodo normalu (?!).

Vis dar itin paplitęs pageidavimas gauti aukščiausios kokybės paslaugas už žemiausią kainą. Bet juk už žemiausią kainą aukščiausios kvalifikacijos specialistai nedirba. Kaip sakoma „you get what you pay for“.

Apmaudu, bet pasitaiko vertimų biurų, kurie patys save nuvertina ir dirba už minimalų atlygį, taip neįpirkdami kvalifikuotų specialistų, ir taip nekokybiškais darbais gadindami visos vertėjų profesijos reputaciją.

Galų gale, net ir profesionalios mašininio vertimo programos kainuoja, ir mokėti naudotis jomis reikia. Nes dar tikrai toli iki idealių mašininio vertimo rezultatų be kvalifikuoto lingvisto įsikišimo.

Tad štai už akį džiuginančius marškinėlius ar apsilankymą grožio salone mokėti kelis šimtus eurų – kasdienybė, o skirti pakankamas lėšas aukščiausios kokybės vertimams gauti – retenybė. Skirtumas tik tas, kad nauji marškinėliai džiugina trumpai, o kokybiški vertimai ir lokalizuoti tekstai sėkmingus pardavimus generuoja neribotai.