Apie vokiečių kalbą
Apie Vokietijos gyventojus
Vokiečių kalba ir „Vokietijos“ samprata yra daugiau nei tūkstančio metų senumo, tačiau Vokietija kaip moderni valstybė buvo suvienyta tik 1871 m., kai buvo įkurta Prūsijos karalystės dominuojama Vokietijos imperija. Daug prisidėjo Oto fon Bismarkas (Otto von Bismarck), svarbus Vokietijos XIX a. politinis veikėjas.
Vokiečių kalba – indoeuropiečių kalbų šeimos germanų kalbų grupės kalba. Ji giminiška ne tik danų, norvegų ir švedų, bet ir Nyderlandų, flamandų bei anglų kalboms. Vokietijoje kalbama daugeliu tarmių. Kaip daugelyje kitų kalbų, taip ir joje vyrauja įvairūs dialektai bei akcentai. Regionų dialektai ir tradicijos yra įvairios kilmės, tarkim, frankai, saksai, švabai, bavarai, kurie gyveno tik tam tikrose Vokietijos srityse. Kai kurie dialektai stipriai nukrypsta nuo bendrinės vokiečių kalbos. Pavyzdžiui, Saro krašte daugelis vokiečių kalba prancūziškai. Vokiečių kalba kalbama ne tik šioje šalyje, tačiau ir Austrijoje, dalyje Šveicarijos, Lichtenšteino, Liuksemburgo, taip pat ir Italijos kai kuriose šiaurinėse vietovėse, rytų Belgijoje bei rytų Prancūzijoje, Rumunijoje, Vengrijoje. Vokiečių kalba yra valstybinė kalba Vokietijoje, Austrijoje, Lichtenšteine, Šveicarijoje, Liuksemburge, oficiali kalba – Vokietijoje, Austrijoje, Šveicarijoje, Lichtenšteine, Belgijoje, Europos Sąjungoje. Didelė dalis Vokietijos gyventojų kalba angliškai. Šalyje be vokiečių ir anglų kalbų dar kalbama ir rusų, lenkų kalbomis.
Gyventojų skaičius – 82 110 000 (Lietuvoje – daugiau kaip 3 mln.).
Informacija iš www.wilna.diplo.de
7 priežastys, kodėl vokiečių kalba tokia svarbi.
- Visame pasaulyje paplitusi vokiečių kalba yra pirmoji ir antroji kalba apie 125 milijonams žmonių. Vien Europoje apie 100 mln. žmonių vokiečių kalba yra gimtoji kalba. Septyniose Europos šalyse – Vokietijoje, Austrijoje, Šveicarijoje, Belgijoje, Liuksemburge, Italijoje ir Lichtenšteine – vokiečių kalba yra vienintelė kalba arba bent jau oficialioji regiono kalba.
- Europos Sąjungoje vokiečių kalba, kaip gimtoji kalba, su dideliu atotrūkiu užima pirmąją vietą: kas kalba vokiškai, gali susikalbėti su kiekvienu ketvirtu ES piliečiu savo gimtąja kalba. ES Parlamente vokiškai kalbantys deputatai sudaro didžiausią grupę. Vokiečių kalba yra viena oficialių ES kalbų ir greta anglų ir prancūzų kalbų svarbiausia darbinė kalba.
- Vokiečių kalba yra kultūros ir mokslo kalba. Kas ją moka, gali susipažinti su žymių menininkų, filosofų ir (gamtos) mokslininkų veikalais originalo kalba.
- Didžioji Lietuvos studentų dalis studijoms užsienyje pirmiausia pasirenka Vokietiją. Vokietija siūlo aukščiausio lygio studijas patraukliuose ir kultūros požiūriu įvairiapusiškuose universitetiniuose miestuose.
- Internete vokiečių kalba po anglų kalbos yra dažniausiai vartojama kalba.
- Lietuva ir Vokietija palaiko artimus ekonominius ryšius. Vokietija yra svarbiausias Lietuvos prekybos partneris ir vienas didžiausių investuotojų. Vis daugiau Vokietijos įmonių pripažįsta Lietuvą kaip patrauklią vietą investicijoms ir įsikuria čia. Todėl vokiečių kalbos žinios gali žymiai padidintiprofesinius šansus.
- Lietuva vis labiau susidomi vokiečių atostogautojai. Praėjusiais metais jų skaičius padidėjo beveik dvigubai, ir toliau laukiama jų gausaus apsilankymo Lietuvoje. Jau dabar daugiausiai užsienio svečių atvyksta iš Vokietijos. Todėl vokiečių kalbos žinios skatina ne tik tarpusavio supratimą, bet ir teikia didelių privalumų turizmo šakoje.
Informacija iš www.lrytas.lt
24 dalykai apie Vokietiją, kurių nežinojote
- Kiekviena šalis ir jos gyvenimo būdas skirtingi, egzistuoja ir tautos nerašytos taisyklės, įprastos tenai gyvenantiesiems. Tokių smulkmenų galbūt nerasite enciklopedijoje, tačiau pastebėsite svetur gyvendami jau pirmąją savaitę. Tvarkyti asmeninius reikalus paštu – visai normalus, įprastas dalykas. Kas nors neatėjo į firmos susirinkimą ir negirdėjo kas kalbama? Ne bėda – galima nusiųsti susirinkimo protokolą į namus. Kas nors primiršo skolą? Du kartus primenama raštu, trečią kartą einama pas teisininkus. Norisi padėkoti už maloniai praleistą laiką su kolegomis? Rašome laiškus ir juos siunčiame. Paštas Vokietijoje – svarbi priemonė kiekvienam žmogui, žmogus pirmiausia prieš deklaruodamas gyvenamąją vietą naujame būste susitvarko pašto dėžutę. Pašto paslapties pažeidimas – itin sunkus nusikaltimas.
- Prisiliesti prie kokio nors nepažįstamo arba mažai pažįstamo žmogaus ir jo daiktų yra nemandagu, o neatsiprašyti už tai – akiplėšiška. Darbe, Bažnyčioje ar prašmatniuose restoranuose liestis prie kito žmogaus yra nepageidautina bet kuriuo atveju.
- Į netekėjusią merginą kreiptis „panele“ – nemenkas įžeidimas. Taip sako nebent daug vyresni žmonės jaunimui, toks kreipinys turi panašų atspalvį kaip lietuviškai į bet kurią netekėjusią merginą kreiptumėtės „mergaite“.
- Vokiečiai konkrečiai atskiria asmeninį ir profesinį gyvenimą – darbo reikalai namuose beveik neaptarinėjami, kaip ir darbe aptarinėti namų peripetijas yra laikoma plepumo, taigi ir nepatikimumo požymiu.
- Lietuvoje normalu nuėjus į barą tikėtis apynaujų baldų, nesubraižytų stalų ir bent kas 2–3 metus atliekamo remonto. Vokietijoje – tai išimtis, nebent tai būtų prabangios vietos. Vienintelė išimtis – specializuotos kavinės, kuriose siūloma tik įvairiausios kavos bei pyragėlių prie jų.
- Dirbant biure neturėti vizitinės kortelės yra retas dalykas, išimtis – dažniausiai vizitinės kortelės naujam darbuotojui gaminamos nepraėjus ir savaitei nuo darbo pradžios. Darbuotojas – ne tik firmos dalis, bet ir jos ambasadorius, todėl turi tinkamai atstovauti firmai. Neturėti vizitinės kortelės – gėda, nes taip gali atsidurti „baltos varnos“ vietoje.
- Šalyje veikia itin griežti asmens duomenų ir privatumo įstatymai, čia akylai saugoma žmogaus teisė į savo atvaizdą, į anketinius duomenis ar asmeninė erdvė.
- Žmonės susigalvoja įvairiausių, pačių keisčiausių hobių ir skiria tam milžiniškus pinigus, saviraiška ar intelekto panaudojimas kūrybai čia yra laikoma geru tonu, iš dalies – net gerovės simboliu. Be to, žmonės itin retai neigiamai atsiliepia apie kito žmogaus hobį, kad ir koks absurdiškas jis būtų – laikomasi taisyklės: „Aš to hobio nesuprantu, todėl geriau savo nuomonės ir neformuluosiu, svarbiausia, jog man tai netrukdo“.
- Jei vienam vokiečiui kaip nors trukdo kitas vokietis, pirmasis dažniausiai problemą spręs trivialiai – nueis pasitarti pas savo advokatą, o po kelių dienų „kenkėjas“ gaus nuo advokato tokį grėsmingą laišką (parašyta taisyklinga teisine kalba ir su išvardytomis aiškiomis pasekmėmis), kad jei žmogus tokio turinio laišką gauna pirmąsyk – jam tikrai pakils pulsas ir širdies ritmas. Dviem kaimynams aiškintis santykius „akis į akį“ yra neįprasta, nebent tarp jų tikrai neblogi santykiai.
- Vokietijoje yra Panevėžio dydžio miestas Erlangenas, kuriame kadaise ne tik susikūrė didžiausias šiuo metu pasaulyje elektronikos konglomeratas „Siemens“, tačiau ir praktiškai kiekviena šeima turi ką nors bendro su „Siemens“ – kas nors arba jame dirba, arba mokosi, arba gyvena „Siemens“ valdomame name, arba prekiauja „Siemens“ prekėmis, arba dirba kompanijoje, kuri tiesiogiai susijusi su „Siemens“. Išimtį sudaro tik čia iš viso pasaulio atkeliavę studentai, nes bendradarbiaujant „Siemens“ su Erlangeno universitetu pastarasis tapo vienu moderniausiu medicinos srities universitetų Vokietijoje. Be to, šiame mieste esančiame „Fraunhofer“ tyrimų centre buvo išrastas populiarusis muzikos formatas MP3. Pardavinėdama licencijas MP3 formato naudojimui „Fraunhofer“ bendruomenė vien 2005 metais gavo 100 mln. eurų pajamų.
- Vokietijoje sąvoka „pirmas pastato aukštas“ suprantama taip, kaip Lietuvoje „antras pastato aukštas“. O tai, kas Lietuvoje yra „pirmas aukštas“, Vokietijoje yra „žemės aukštas“. Be to, dažniau sakoma ne „rūsys“, o tiesiog „požeminis aukštas“. Jei rūsys gilus, gali būti „pirmas požeminis aukštas“, „antras požeminis aukštas“ ir t.t. Vokietijoje daugiabučiuose namuose butai neskirstomi pagal numerius – jie skirstomi pagal pavardę juose gyvenančių žmonių, t. y. adresuojant paštą rašoma tik pavardė ir namo adresas. Nurodant, kaip atvykti iki buto, sakomas aukštas ir kryptis. Užrašas „Gedimino pr. 1–5“ suprantamas ne kaip „penktas butas pirmame Gedimino prospekto name “, o kaip „Gedimino gatvės namai nuo pirmo iki penkto imtinai“. Todėl ant pašto dėžučių nurodomi ne butai, o pavardės.
- Vokietijoje praktiškai bet kokią prekę galima grąžinti be jokių pasiteisinimų, net nenurodant priežasties, ir atgauti pinigus atgal per 14 dienų nuo jos pirkimo. Net jei prekė ir be defekto, o, tiesiog paprasčiausiai pasirodė netinkama, nepatiko, taip galima elgtis ir su programine įranga, ir su maistu, ir su rūbais.
- Vokietijoje kuo puikiausiai išplėtota prekyba paštu, čia paštu galima nusipirkti bet ką – visai normalu yra neišvažiuojant iš savo biuro paštu nusipirkt baldų komplektą, buitinės įrangos, nekilnojamojo turto ar juvelyrinių dirbinių. Paštas veikia greitai, iš bet kurios Vokietijos vietos į bet kurią kitą daiktus pristatys per kelias dienas (mokant daugiau – ir per parą ar mažiau). Pirkėjas beveik nerizikuoja – jis vis tiek turi teisę gražinti prekę per 14 dienų.
- Skirtingai nei Lietuvoje, kurioje azijietiškas maistas vienas brangiausių, Vokietijoje azijiečių restoranai ir užkandinės – vienos pigiausių, todėl yra puiki vieta greitai ir nebrangiai užkąsti.
- Laikraščius į dėžutes paštininkai kiša taip, jog juos labai lengva ištraukti, nereikia net išlupinėti pašto dėžutės – tačiau laikraščių nelabai kas vagia.
- Toli gražu ne kiekvienoje maisto ar smulkmenų parduotuvėje yra video kameros – matyt, čia vagystės iš parduotuvių ne tokios aktualios kaip Lietuvoje. Tačiau gatvėse – priešingai – kamerų daug daugiau, nei Vilniuje ar Kaune. Gal tam, kad pasimušti noro nekiltų?
- Policijos patruliai po iškvietimo į vietą prisistato neįprastai greitai – per keliasdešimt sekundžių ar kelias minutes, galbūt todėl ir apsaugos firmų nėra tiek daug. Be to, policija nemokamai teikia konsultacijas kaip apsaugoti savo turtą nuo vagysčių ar vandalizmo, pataria kokias ir kaip signalizacijas įrengti.
- Kompiuterinė technika mažmeninėje prekyboje, kad ir kaip keista, truputį brangesnė nei Lietuvoje. Geriausiu atveju – kaina panaši. Išimtis – naudoti kompiuteriai ir jų aksesuarai.
- Beveik visai nepriimta diskutuoti apie politiką, tai laikoma blogu tonu. Paklausti, už ką balsavai laikoma vulgarumu. Nepaisant to, normalu yra keikti valdžią ir skųstis jos sprendimais.
- Nedidelis traukinių vėlavimas yra normalus, įprastas reiškinys niekam nekeliantis nei nuostabos, nei itin didelio pasipiktinimo.
- Maisto parduotuvėse nėra plastmasinių nešiojamų krepšelių, kuriuos pirkėjai gali nešioti po parduotuvę iki pat kasos – tam lieka tik pirkinių vežimėliai arba savos rankos.
- Daugumoje parduotuvių neatsiskaitysite kreditinėmis VISA, MasterCard ar American Express bei Dinner’s Club kreditinėmis kortelėmis, tačiau debetinėmis Cirrus ar Maestro – jokių problemų.
- Absoliuti dauguma interneto kavinių priklauso ne vokiečiams – arabams, pakistaniečiams arba turkams.
- Vokietijoje lietuviai yra vertinami kur kas šilčiau nei pietiečiai, rytiečiai ar lenkai, rusai, latviai.