- EN
- LT
Šaltinis:
Latviai senovės metraščiuose minimi nuo XI a. pirmosios pusės. Senovėje jie buvo vadinami latgaliais. Dabar latviškai šneka apie 2 mln. žmonių. Latvijoje daugumą sudaro nuo seno gyvenanti baltų tauta – latviai (59,4 proc.), yra didelė rusų (27,6 proc.) mažuma, mažesnės baltarusių (3,6 proc.), ukrainiečių (2,5 proc.), lenkų (2,3 proc.) ir lietuvių (1,3 proc.) populiacijos. Remiantis 2000 m. surašymu, 58,2 procentams (1 311 093) gyventojų gimtoji kalba yra latvių, 37,5 proc. (891 451) – rusų, o likusiems 4,3 proc. – kitos kalbos. Manoma, kad lietuvių ir latvių kalbos išsiskyrė V–VII a. Latvių kalba turi tris tarmes: vidurio (vidurio ir pietvakarių Latvija), lyvių (šiaurės vakarų Latvija) ir aukštaičių (rytų Latvija). Bendrinė latvių kalba susiformavo XIX a. antrojoje pusėje vidurio tarmės pagrindu. Latvių bendrinės kalbos kūrėju laikomas žymus kalbininkas Karlis Miūlenbachas (Karlis Mīlenbachs). Drauge su kitu didžiuoju kalbininku Janiu Endzelynu jis parašė latvių kalbos gramatiką „Latviešu gramatika“ (1907).
Apie lietuvių ir latvių panašumus kalbama ne veltui. Pagal statistiką, net ir renkantis automobilius mūsų ir artimiausių kaimynų skoniai sutampa. Pernai ir lietuviai, ir latviai daugiausia nupirko naujų „Škoda Octavia“. Lietuviams ir latviams daug kas buvo ir pasilieka bendra: baltiškoji priešistorė ir etnokultūra, kuriose labai artima pasaulio samprata, lygiai kaip ir dabarties materialinės sąlygos bei dvasiniai interesai. Taigi išmokti latvių kalbos lietuviams, kaip ir latviams – lietuvių, nesunku. Juk prieš pusantro tūkstančio metų abi tautos dar kalbėjo bendra baltų prokalbe.
Latvis ištisas valandas stovi ant tilto ir stebi meškeriotojus iš Lietuvos.
– Kodėl jūs pats nebandote meškerioti? – klausia jo praeivis.
– Neturėčiau kantrybės…
Ginčijasi latvis ir lietuvis, pas kuriuos anksčiau telegrafas atsirado.
Latvis:
– Pas mus archeologai 100 metrų po žeme rado varinę vielą, o tai akivaizdžiai įrodo, kad mes naudojome telegrafą jau prieš 100 metų.
Lietuvis:
– O pas mus archeologai įsikniso į žemę 300 metrų ir… nieko nerado, o tai įrodo, kad mes jau turėjome bevielį telegrafą.
Žvejoja lietuvis, latvis ir estas. Gal po dviejų valandų lietuvis konstatuoja: „Nekimba.“ Dar po dviejų valandų prabyla ir latvis: „Tiesą sakai – nekimba“. Ir dar po dviejų valandų prašneka estas: „Kaip gali kibti, jeigu jūs be perstojo šnekatės?“
Lietuvių-latvių kalbų žodynas: http://www.zodynas.lt/zodynai/lietuviu-latviu
Šaltinis:
Estų kalba yra oficiali Estijos valstybės kalba, priklauso finougrų kalbų šeimai, artima suomių kalbai. Ja kalba apie 1,1 mln. žmonių, kurių dauguma gyvena Estijoje.
Estų kalba priklauso finougrų kalbų finų šakai. Taigi estų kalba giminiuojasi su suomių kalba, kuria kalbama kitoje Suomių įlankos pusėje, ir yra viena iš kelių Europos kalbų, kurios nepriklauso indoeuropiečių prokalbei. Nepaisant skolinių iš kitų kalbų, estų kalba nesigiminiuoja su artimiausių kaimynų: rusų, švedų, latvių kalbomis, kurios visos yra indoeuropiečių kalbos.
Pasaulyje gyvena 1,048,660 estų. Vadovaujantis 2000 m. surašymu, ji yra gimtoji 83,4 proc. Estijos gyventojų. Tai yra viena iš nedaugelio Europos kalbų, kurios nepriklauso indoeuropiečių kalbų grupei. Tai reiškia, kad nepaisant skolinių iš kitų kalbų, estų kalbos kilmė yra nesusijusi su artimiausių kaimynų – rusų, švedų, latvių, lietuvių kalbomis, kurios visos priklauso indoeuropiečių kalbų grupei. 15,3 proc. Estijos gyventojų gimtoji kalba yra rusų. Ji taip pat yra antroji kalba daugeliui vyresniųjų estų, nes sovietinės okupacijos metu jos buvo privalomai mokoma mokyklose, ji buvo neoficiali šalies kalba. 2006 m. apklausos duomenimis, rusiškai susikalbėti gali 66 proc. gyventojų, kuriems rusų kalba nėra gimtoji.
Trumpas estų-lietuvių-anglų kalbų žodynas: http://www.hot.ee/elu/Keel/zodynas.htm
Taki-taki kalba, paplitusi kai kuriose prancūzų Gvinėjos dalyse, turi tik 340 žodžių....